JANELA CIENSIA

OPINI (18) EDUKASAUN (14) DESPORTO (13) EKONOMIA (13) Poema (11) POLITICA (10) HISTORIA (4)

25 September 2014

MERKADU TAIBESSI-DILI



KONSTRUSAUN MERKADU FOUN TAIBESSI
                                        (Dezafius no Esperansa)

                              Hakerek Na’in: António JC da Cunha

                                         Observador Dezenvolvimentu Micro e Pequenas Empresas
                                             Atual Assessor iha Gabinete Vice-Ministro do MCIA


A.    Lia Da-uluk.
Malu le’e na’in sira hotu, iha fulan hirak ne’e nia laran, merkadu Taibessi hetan atensaun ne’ebe másimu tebes husi públiku relasiona ho situasaun no kondisaun riil ne’ebe vendedores no emprezarius mikro sira infrenta iha ne’eba. Iha notisias barak ne’ebe maka ko’alia konaba atividades iha merkadu Taibessi, ne’ebe maka balun hato’o konaba apresiasaun husi publiku no balun seluk hato’o konaba kritikas.

Maluk le’e na’in sira, Merkadu Taibessi sai atensaun ba publiku, bainhira iha inisiu fulan Junho 2014, governo, liu husi Ekipa Interministerial hahu tuúr hamutuk diskute no planea konaba muda vendedores ne’ebe durante ne’e fila liman iha “merkadu” Hali Laran no fatin públiku seluk ne’ebe maka governo bandu.

Ekipa Interministerial estabelese hafoin enkontru Konsellu de Ministro iha loron 30 fulan Maio tinan 2014 ne’ebe prezide husi Vice-Primeiro Ministro Excelência Fernando La Sama de Araujo ne’ebe maka iha momentu ne’eba assume responsabilidade hanesan Primeiro Ministro em Exercicio da RDTL. Iha momentu ne’eba, Vice Primeiro-Ministro, liu husi despaissu N0. 27/GVPM/V, GC/06, 2014, nomea Vice-Ministro MCIA Excelência Abel da Costa Freitas Ximenes nu’udar responsavel no koordenador ba Ekipa Interministerial ne’ebe maka iha kna’ar atu asegura ezekusaun ba projecto merkadu Taibessi. Karta husi Vice-Primeiro Ministro ne’e, ikus mai reforsa liu tan husi Despaissu Primeiro Ministro, N0. 010/GPMVI/14, ne’ebe maka aprova plano atividades “Muda Vendedores/Fila Liman sira Husi Hali Laran”, no indika Vice-Ministro MCIA Abel Ximenes hodi lidera no koordena, iha ambitu interministerial, ezekusaun konaba projectu merkadu Taibessi.

Bazeia ba karta despaisu ne’ebe maka iha, nune’e iha loron 02 fulan Junho tinan 2014, Excelência Vice-Ministro MCIA konvoka enkontru interministerial ne’ebe maka kompostu husi Ministerio Comércio, Indústria e Ambiente (MCIA), Ministerio Obras Publica (MOP), Ministerio Agricultura e Pesca (MAP), Ministerio Transportes e Komunikasoens (MTK), Ministerio Financas, Ministerio Justica, Ministerio Estatal (reprezenta husi Administrasaun Distrito Dili), Secretaria de Estado Seguranca (SES) no Policia Nacional de Timor-Leste (PNTL) i Ajensia Dezenvolvimentu Nacional (ADN).

Iha enkontru ne’e, Ekipa Interministerial deside atu prepara kondisaun (fatin fa’an) mínimu ne’ebe dígnu molok atu muda vendedores sira husi Hali Laran ou fatin publiku seluk ne’ebe maka governo bandu. Ekipa Interministerial konkorda ba malu atu la’o ho palvra de ordem maka Muda Vendedores / Fila Liman husi “Merkadu” Hali Laran ou Fatin seluk ba Merkadu Taibessi / Fatin Seluk.

B.     Kna’ar Sira Ekipa Interministerial

Hafoin enkontru iha loron 02 Junho 2014, Ekipa Interministerial hahu hala’o idak-idak nia kna’ar. Pasu da-uluk, Vice-Ministro MCIA nu’udar Jestor ba projecto urjencia ida ne’e, hamutuk ho Secretario de Estado Obras Publica Excelência Luis Vaz Rodrigues, Secretario de Estado Comércio Excelência Ricardo Cardoso Nheu no Administrador de Distrito de Dili       Sr. Gaspar da Costa hala’o vizita ba Mercado Taibessi hodi halo survey no observasaun ba iha espasu mamuk ne’ebe iha. Halo tiha survey no observasaun, Ekipa Interministerial deside utiliza espasu mamuk ho luan 1,7 hetkares para halo konstrusaun ba merkadu foun, hodi responde lalais ba iha situasaun urjencia ne’ebe iha.
Nune’e, bazeia ba rezultadu survey no observasaun ne’ebe iha, Ekipa Interministerial kontinua halo enkontru iha loron 05 Junho 2014 hodi hahu elabora no halo aprovasaun ba iha kalendariu, tarefas servisus no atividades ba projectu urjencia muda vendedores “merkadu” Hali Laran. Iha enkontru ne’e mos, Ekipa Interministerial foti desizaun prinsipal hamutuk hanesan tuir mai:
  1. Vendedores sira iha Mercado Hali Laran tenke muda sai ona iha loron 30 Junho 2014.
  2. Vendedores sira tenke muda ho dignidade nu’udar humanu no nu’udar timor oan.
  3. Fatin principal hodi muda vendedores sira maka Mercado Taibessi.
  4. Projeto konstrusaun merkadu sei hala’o liu husi Single Source ne’ebe maka sei responsabiliza husi Ministerio Obras Publico liu husi Secretario de Estado Obras Publico.
  5. Espasu Mercado Taibesi sei prepara ba Vendedores 780. (reflekta ba dadus inisiu husi Administrasaun Distrito Dili, iha enkontru 02 de Junho de 2014).

Bazeia ba desizaun ne’ebe maka iha, nune’e Ekipa Interministerial idak-idak hala’o ona kna’ar no responsabilidade ne’ebe defini ona iha enkontru laran. Kna’ar no responsabilidade Ekipa Interministerial maka hanesan;

a.       Ministerio Comércio, Indústria e Ambiente liu husi Vice-Ministro no Secretario de Estado Comercio, Dirasaun Nasional Komersiu Internu hahu hala’o servisu prinsipal hirak hanesan tuir mai:
1.      Lidera no jere prosesu hotu implementasaun ba programas no atividades projecto urgencia muda vendedores Hali Laran.
2.      Estabelese programas atividades iha ambito implementasaun projecto urjencia ba mudansa vendedores no emprezarius alvu.
3.      Rekolha no regista dadus husi vendedores hirak ne’ebe fila liman iha “merkadu” Hali Laran.
4.      Hala’o díalogu ho vendedores sira husi “merkadu” Hali Laran no fatin seluk, inklui hirak ne’ebe fila liman iha merkadu Taibessi.
5.      Servisu hamutuk ho UNAME, fo formasaun, sensibilizasaun no edukusaun cidadania ba vendedores sira husi “merkadu” Hali Laran.
6.      Servisu hamutuk ho MAE no SES identifika no determina espasu ne’ebe sei utilize husi vendedores/emprezarius ne’ebe presiza kontrola no regularize.
7.      Hamutuk ho MAE identifika situasaun atual iha Mercado Hali Laran no Taibessi i halo diagnostiku, analiza no konhese problemas ne’ebe iha.
8.      Servisu hamutuk ho MOP hodi halo dezenho no realiza konstrusaun i rehabilitasaun fatin ba vendedores/emprezarius sira ne’ebe maka muda ba Mercado Taibessi.
9.      Servisu hamutuk ho MAP hodi bele halo rehabilitasaun ba fatin fa’an ikan no na’an iha Mercado Taibessi.
10.  Servisu hamutuk Secretario de Estado Terras e Propriedades hodi hare konaba legalidade husi rai no propriedade estado nian iha merkadu Taibessi.

b.      Ministerio de Obras Publica liu husi Secretario de Estado Obras Publica, Secretario de Estado Agua, Saneamento e Urbanização no Secretario de Estado Electricidade hahu ho responsabilidade prinsipal hirak hanesan:
1.      Halo dezenho no BoQ ba iha konstrusaun fiziku merkadu foun Taibessi.
2.      Indika kompanhia ne’ebe responsabiliza ba konstrusaun fiziku merkadu foun Taibessi liu husi dalan Single Source.
3.      Rehabilita no konstrui necesariu edificiu ezistente iha merkadu Taibessi.
4.      Rehabilita no hadia Estrada hotu iha perímetru merkadu Taibessi.
5.      Halo fiskalizasaun ba konstrusaun merkadu foun Taibessi.
6.      Halo instalasaun necesario no iluminasaun elektrika publiku iha Estrada, imediasaun iha perimetru hotu Mercado foun Taibessi nian.
7.      Rehabilita no konstrui necesariu infrastrutura saneamentu iha merakadu Taibessi.
8.      Kna’ar no responsabilidade MOP nian, iha nia implementasaun sei hetan apoiu husi Ajensia de Dezenvolvimentu Nasional (ADN).

c.       Ministerio Administrasun Estatal liu husi Administrasaun Distrito Dili, Servisu Jestaun Merkadu hahu responsabilidade prinsipal hanesan;
1.      Divulga informasaun necesario no urjensia no iha importansia ba implementasaun planu mobilizasaun i mudansa vendedores ne’ebe iha Mercado Hali Laran, Lecidere, Praia dos Coqueiros.
2.      Halo levantamento dadus ba vendedores no emprezarius ne’ebe maka sei hala’o atividades iha Mercado Hali Laran no sira ne’ebe iha Estrada ninin sira Dili laran.
3.      Disponibiliza dadus necesario ba MOP nune’e bele facilita halo dezenho no konstrusaun ba estabelesemento fatin negociu.
4.      Realiza sensibilizasaun no dialogo ba lideres komunitarius no komunidades em jeral iha cidade Dili, principalmente sira ne’ebe iha area Mercado Taibessi.
5.      Halo mudansa ida dignu i organizada ba vendedores no emprezarius mikro bainhira muda ba Mercado Taibessi.
d.      Ministerio da Agricultura e Pesca, liu husi Vice-Ministro MAP no Secretario de Estado Pesca hahu ho responsabilidade prinsipal hirak hanesan;
1.      Prepara facilidades no ekipamentus ne’ebe maka necesita hodi suporta vendedores no emprezarius ikan i na’an.
2.      Prepara vendedores ikan no na’an hodi muda Mercado Taibessi.
3.      Halo akompanhamento no akonselliamento, formasaun ba vendedores ikan no na’an.
4.      Identifika kompanhia hodi halo rehabilitasaun ba fatin fa’an ikan no na’an.
e.       Ministerio de Finanças, liu husi Vice-Ministro Finanças no Dirasaun Nacional Finanças hahu ho responsabilidade prinsipal hanesan;
1.      Acompanha no facilita procedimentu legais no korektu iha procesu financiamento ba atividades relevantes ne’ebe maka realiza husi Ministerios, Secretario de Estado no Instituisaun relevantes.
2.      Halo pagamento ba kontratu konstrusaun Mercado no rehabilitasaun uma ezistente.
3.      Procesa CPV konaba atividades ligadu projecto urjencia.
f.       Ministerio Transportes e Comunicações, liu husi Vice-Ministro MTC no Dirasaun Nasional Transportes e Terrestres hahu ho responsabilidade prinsipal hanesan;
1.      Disponibiliza espasu iha “Terminal Taibessi”.
2.      Halo mudansa ba rute transportes publiku.

g.      Ministerio da Justiça, liu husi Secretario de Estado Terras e Propriedades no Dirasaun Nasional Terras e Propriedades hahu ho responsabilidade prinsipal;
1.      Fasilita legalidade juridiku iha prosesu tekniku, administrativus no financeirus konaba rai no propriedade estadu.
2.      Halo mediasaun ba vendedores no okupantes relasiona ho rai no propriedade estado iha merkadu Taibessi.

h.      Ministerio de Defeza e Segurança, liu husi Secretario de Estado Segurança no Dirasaun Geral Segurança hahu ho responsabilidade prinsipal hanesan;
1.      Disponibiliza funcionario DNSEP (Direcção Nacional de Segurança dos Edificios Publicos) hodi apoio ba seguransa iha atividades projecto urgencia ida ne’e.
2.      Koordena apoio ne’ebe maka necesita husi seguransa ba atividades i operasaun ba mudansa vendedores i emprezarius mikro ba Mercado Taibessi.
3.      Responsabiliza hodi garante ordem, seguransa i estabilidade iha cidade Dili hodi hare ba aktus negativu ne’ebe karik mosu iha procesu ezekusaun projecto urjencia ida ne’e.

C.    Prosesu Muda Vendedores ba Merkadu Taibessi.
Prosesu muda vendedores / fila liman ba merkadu Taibessi hala’o liu husi dalan lima (5), maka hanesan
1.      Konstrusaun edificio ka fatin fa’an foun no rehabilitasaun uma ezistente ba vendedores sira;
2.      Rekolhamentu no verifika dadus i registu vendedores hirak ne’ebe iha “merkadu” Hali Laran.
3.      Díalogu ho vendedores sira ne’ebe iha “merkadu” Hali Laran no merkadu Taibessi inklui okupantes iha merkadu Taibessi.
4.      Konstrusaun de mentalidade liu husi formasaun, sensibilizasaun no edukasaun cidadania ba vendedores sira iha “merkadu” Hali Laran.
5.      Muda vendedores husi “merkadu” Hali Laran no fatin seluk ne’ebe governo bandu ba merkadu foun Taibesi.

Konstrusaun ba fatin fa’an no rehabilitasaun uma ezistente iha area destinadu 1.7 hektares diretamente responsabiliza husi Excelência Eng. Luis Vaz Rodrigues Secretario de Estado Obras Publicas. Ekipa Interministerial intrega responsabilidade ba SEOP hodi indika kompanhia ne’ebe iha kualifikasaun ás, iha orsamentu rasik ne’ebe sufisiente, iha material pezadu, iha tékniku ho kualifikasaun ás no prontu atu finaliza konstrusaun fatin fa’an iha durasaun tempu loron 20 nia laran.

Nune’e, liu husi dalan Single Source, SEOP indika kompanhia Guang Sha, Unipessoal, Lda hodi ka’er projectu urjensia ba konstrusaun fatin fa’an ka merkadu foun Taibessi. Tamba sa maka tenki halo konstrusaun fiziku ba edificiu ka fatin fa’an? Nia resposta maka atu prepara kondisaun mínimu ba vendedores sira, ne’ebe bele fila liman ka fa’an iha ambiente ida di’ak, saudavel no dignu.

Tuir planu inisiu husi Ekipa Interministerial nian, katak sei prepara flat 780, maibe iha konstrusaun final, flat ne’ebe maka iha, konstrui hamutuk flat 862 kompostu husi Warung 20, Roupa foun 181, obralan (ob) 244, kios 125 no produtu local iha 292. Iha fatin refere, konstrui mos sintina no haris fatin hamutuk 28 ne’ebe maka lokaliza iha parte sul, parte leste no parte norte merkadu foun Taibessi nian. Ida ne’e la inklui sintina 2 ne’ebe maka iha area konstrusaun segunda faze, no sintina 8 iha area fatin fa’an ikan no na’an nian.

Los duni katak, ikus mai, flat ne’ebe maka governo prepara la to’o ba vendedores sira hotu. Ida ne’e mosu tamba, númeru vendedores iha “merkadu” Hali Laran inklui fatin fa’an seluk iha aumentu ne’ebe maka maka’as tebes. Hanesan esplika ona, iha inisiu dadus ne’ebe maka aprezenta husi Administrasaun Disitrito Dili iha 780, maibe hafoin halo fali rekolhamentu foun, númeru vendedores aumentu maka’as tebes ba mais ou menus 1.500 vendedores. No bainhira aumenta tan vendedores husi fatin seluk, nia númeru sai maka’as liu tan.
Ho realidade ida ne’e, los duni katak, iha mais ou menus rihun rua resin vendedores maka seidauk hetan fatin. No ba vendedores hirak ne’e, Ekipa Interministerial prepara hela lona ba sira hodi hein ba konstrusaun merkadu foun Taibessi faze da-rua nian. Fatin hirak ne’ebe maka governo prepara ba vendedores sira hodi fa’an sira nia sasan, hanesan roupa foun, obralan, kios ho espasu ka luan ne’ebe maka hanesan hotu 9 m2.

Bainhira prosesu konstrusaun edificiu merkadu Taibessi la’o, Ekipa Interministerial mos hala’o atividades seluk iha tempu ne’ebe maka hanesan. Ida maka halo díalogu ho vendedores sira husi “merkadu” Hali Laran no merkadu Taibessi i fo formasaun, kapasitasaun no edukasaun cidadania ba vendedores sira “merkadu” Hali Laran nian. Objetivu husi díalogu ne’e maka halo sosializasaun no fahe informasaun konaba planu governo nian hodi harii cidade Dili nu’udar kapital nasaun nian ne’ebe mos no saudavel. No iha tempu hanesan, atu rona mos hanoin no sujestaun husi vendedores sira konaba planu governu nian ne’e.

Díalogu ho vendedores sira husi “merkadu” Hali Laran ne’e fasilitas husi Gabinete          Vice-Ministro MCIA no Administrasaun de Distrito Dili. Díalogu hala’o dala rua iha Sede Administrasaun Sub-Distrito Vera-Cruz, hodi ikus mai hamosu deklarasaun konjunta husi vendedores sira hotu ne’ebe maka konkorda prontu atu kolabora ho governo (Ekipa Interministerial) hodi muda fatin fa’an foun iha merkadu Taibessi. Nune’e mos díalogu ne’ebe hala’o ho vendedores merkadu Taibessi iha sede Suco Lahane Oriental, ne’ebe mos hamosu deklarasaun konjunta katak prontu atu simu maluk vendedores sira husi “merkadu” Hali Laran, hodi hamutuk kontribui ba paz no estabilidade iha area merkadu Taibessi nian.

Iha parte seluk, Gabinete Vice-Ministro MCIA hamutuk ho União Nacional Micro Empresas mós fo formasaun, treinamentu no edukasaun cídadania ba vendedores sira “merkadu” Hali Laran iha salaun CAVR Balide-Dili. Objetivu husi programa ne’e maka atu forma no kapasita vendedores sira sa ida maka direitu no deveres vendedores sira nian iha sira nia atividades loron-loron bainhira utiliza facilidades publiku nian. Formasaun la’o durante loron lima no hetan partisipasaun ativu husi kuaze 70 vendedores ne’ebe reprezenta husi kada tipu de atividades negosiu. Formasaun, sensibilzasaun no edukasaun cidadania ne’e mos parte ida husi konstrusaun de mentalidade ne’ebe MCIA, Gabinete Vice-Ministro halo hamutuk ho UNAME atu hahu eduka ita nia vendedores sira para iha responsabilidade hadomi, la’os de’it produtus ne’ebe sira fa’an, maibe mos atu hadomi no kuidadu facilidades publiku ne’ebe governo harii no konstrui ona.

Nune’e, hare ba atividades prinsipal hirak ne’ebe temin, liu-liu bainhira konstrusaun fíziku merkadu Taibessi prontu ona, Ekipa Interministerial hahu muda vendedores sira husi “merkadu” Hali Laran ba merkadu foun Taibessi, iha loron 7 to’o 10 fulan Julho tinan 2014. Maske iha problema ida rua maka mosu iha prosesu mudansa laran, maibe liu husi servisu maka’as no koordenasaun i komunikasaun ne’ebe sólidu entre Ekipa Interministerial no komprensaun i maturidade ne’ebe maka vendedores sira iha hodi kumpri mos deklarasaun ne’ebe sira halo iha momentu díalogu nia laran, konsege duni muda vendedores hotu seim violensia.

D.    Situasaun Atúal Merkadu Foun Taibessi
Fulan rua liu ona vendedores sira muda husi “merkadu” Hali Laran ba iha merkadu foun Taibessi. Vendedores sira oras ne’e aproveita ona espasu hirak ne’ebe maka governu haraik ba sira. Maske nune’e, governo sei hasoru dezafius barak tebes. Iha vendedores balun kontenti, apresia no agradese ba esforsu tomak ne’ebe governo halo ona. Iha vendedores seluk la dun satisfas tamba espasu fa’an fatin ne’ebe maka governu haraik la tuir sira nia espektasaun. Vendedores balun seluk sei senti triste tamba la hetan fatin fa’an no oras ne’e dau-dauk sei utiliza hela lona hodi hala’o sira nia atividades negosiu loron-loron. Governo liu husi Ekipa Interministerial mos konciente katak sei iha buat barak maka menus, no governo sei kontinua esforsu atu kompleta buat hirak ne’e hotu.
Maluk le’e na’in sira, oras númeru vendedores hirak ne’ebe maka utiliza espasu fatin fa’an iha merkadu foun Taibessi ne’e hamutuk ema 862 vendedores kompostu husi:
·         Restaurante/Warung ema 20,
·         Faan Roupa foun ema 181,
·         Faan obralan (ob) 244,
·         Faan iha kios 125 no
·         Produtu local iha 292.

Iha komplexu Mercado Taibesse iha mos sintina/WC (casa de banho público) hamutuk 38 no fahe ba areas sira nee:
·         Komplexu Primeira Faze iha 28,
·         Komplexu ba Segunda Faze iha 2 (provisório)
·         Komplexu Ikan iha sintina 4
·         Komplexu naan  iha sintina 4

Sintina/WC ka haris fatin hirak ne’e, la’o de’it oferese ba iha vendedores sira, maibe mos oferese ba ema hotu ne’ebe hala’o atividades iha area merkadu laran inklui vizitantes sira (kompradores sira).

Le’e na’in sira, durante fulan rua resin ona vendedores sira hala’o sira nia atividades negosiu iha merkadu foun Taibessi. Lós duni katak iha dezafius barak tebes ne’ebe maka vendedores sira infrenta, hahu husi espasu fa’an fatin ne’ebe maka la tuir espektasaun to’o iha rendimentu ne’ebe maka menus tebes, inklui pólemika konaba sintina/WC ne’ebe hetan atensaun maka’as husi publiku.

Maske nune’e, buat hirak ne’e hotu la’os problema maibe hanesan dezafius ida ba iha entidades hotu, emprezarius mikro (vendedores) sira no governo atu hamutuk hanoin modelu ida di’ak liu, oin sa maka bele ultrapasa dezafius hirak ne’e hotu.

E.     Papel Governo
Papel Governo liu husi Ekipa Interministerial, hatudu ona durante prosesu mudansa vendedores ba iha merkadu Foun Taibessi. No liga ba iha situasaun ambiente merkadu foun Taibessi ohin loron, papel governo sei nafatin kontinua vital no importante tebes. Iha servisu barak ne’ebe maka governu presiza halo hodi nune’e atividades iha merkadu foun Taibessi bele la’o iha ambiente ida ne’ebe maka di’ak, saudavel, higieniku no komfortabel ba ema hotu ne’ebe maka hala’o atividades iha merkadu foun Taibessi. Ko’alia konaba atividades komersial iha merkadu foun Taibessi, iha ministerio importante rua maka responsabiliza. Ministerio rua ne’e maka Ministerio Comércio, Indústria e Ambiente (MCIA) no Ministerio Administrasaun Estatal (MAE), liu husi Jestaun Merkadu.

Ministerio rua refere, idak-idak hala’o tuir sira nia kna’ar no kompetensia. MCIA liu husi Dirasaun Nacional Comercio Interno (DNCI) iha papel importante atu bele garante atividades komersial iha Timor-Leste. Papel hirak DNCI, hakerek na’in bele temin balun maka hanesan; fo lisensa ba atividades komersial, halo kadastru no vistoria ba atividades ekónomiku no apoia aktividades ajentes ekonomiku iha setor komersial, inklui oinsa maka bele mantein ordem iha merkadu laran.

Ministerio Administrasaun Estatal, liu husi Jestaun Merkadu nia papel hare liu ba oinsa maka bele organiza no jere aktividades sira iha merkadu laran. Katak, oinsa maka vendedores sira bele fa’an ho di’ak tuir idak-idak nia fa’an fatin, onestu no kumpri ba regulamentu governo nian.
Konkluzaun husi kna’ar no resposanbilidade hotu governo nian maka prinsipalmente, governo foti papel importante hanesan regulador no fasilitador hodi garante aktividades hotu vendedores nian la’o bazeia ba lei ne’ebe vigora iha República Demócratica de Timor-Leste.

F.     Papel UNAME
União Nacional Micro Emprezas (UNAME) nu’udar organizasaun mikro emprezariu, ne’ebe maka hetan fiar husi Ekipa Interministerial liu husi Vice-Ministro MCIA. UNAME hetan fiar atu bele hakbi’it, haforsa no hametin negosiu vendedores/emprezas mikro sira iha merkadu foun Taibessi liu husi akompanhamentu, akonselliamentu, fo formasaun no treinamentu inklui hala’o atividades seluk ne’ebe maka bele apoiu ba iha progresu dezenvolvimentu vendedores/emprezarius mikro sira. Alende ne’e, UNAME mos sei foti papel seluk nu’udar instituisaun ne’ebe maka sei oferese mikro kreditu hodi bele fasilita no dezenvolve di’ak liu tan aktividades mikro negosiu iha area merkadu laran.
UNAME halo ona kontratu servisu hamutuk ho governo liu MCIA ne’ebe maka reprezenta husi Vice-Ministro Abel da Costa Freitas Ximenes, iha loron 27 fulan Agostu tinan 2014 liu ba. Maske nune’e, UNAME hala’o ona sira nia servisu iha merkadu Taibessi hahu kedas iha inisiu fulan Junho 2014, bainhira Ekipa Interministerial hahu enkontru no diskute konaba mudansa vendedores husi “Merkadu” Hali Laran.
Tamba sa maka governo fo fiar ba UNAME? Iha razaun balun ne’ebe maka hakerek na’in bele temin iha ne’e:
1.      UNAME nu’udar organizasaun mikro emprezarial ne’ebe maka nia serivisu no papel própriu apoiu dezenvolvimentu emprezas mikro sira iha Timor-Leste.
2.      Membros UNAME sira maka vendedores hirak ne’ebe fa’an produtu loka, loke kios, tiga roda, mini restorante no alfayate sira, no grupu seluk ne’ebe hala’o atividades negosiu ho eskalau ki’ik.
3.      UNAME iha konhesementu ne’ebe maka di’ak liu konaba karakter vendedores/emprezarius mikro sira, tamba maioria sira nia membrus mesak vendedores/emprezarius mikro de’it.

Bazeia ba antesedente ne’ebe temin, nune’e, MCIA liu husi Vice-Ministro Abel Ximenes hare katak UNAME bele lori papel ne’ebe ativu i fokus liu tan hodi hala’o sira nia atividades. Liu husi filosofia Double D (Dúdu & Dáda), Vice-Ministro Abel Ximenes dezafia UNAME atu bele hatudu dezempenho di’ak liu, nu’udar organizasaun mahon ba emprezas mikro sira ho objetivu prinsipal atu nei-neik maibe bei-beik hamenus i halakon dependensia autor emprezas mikro sira ba governo.

Maluk le’e na’in sira, durante UNAME hahu hala’o atividades iha merkadu Taibessi, atividades lubuk ida maka sira halo ona. UNAME fo ona formasaun no treinamentu lubuk ida vendedores sira iha merkadu foun Taibessi. Formasaun no treinamentu ne’ebe maka UNAME fo maka hanesan; kasir / kaiseru, treinamentu konaba oinsa halo atendementu ba konsumedores, oinsa organiza produtus sira iha flat ka fa’an fatin. Iha parte seluk, UNAME mos sensibiliza vendedores sira atu oinsa iha responsabilidade ba iha fasilidades públiku ne’ebe governu harii no konstrui ona iha area merkadu laran, hanesan sintina no haris fatin.

Maluk le’e na’in sira, liga ba sintina no haris fatin, ikus-ikus ne’e sai pólemika ba vendedores balun iha area merkadu laran no mos ba publiku. Pólimika ne’ebe maka mosu, liga liu ba iha vendedores sira tenke “selu” entre US $ 0.25 – US $ 0.50, bainhira atu uza sintina ka haris fatin. Iha oportunidade ida ne’e, hakerek na’in hakarak klarifika katak seidauk iha baze legal ruma katak vendedores sira tenki selu bainhira ba utiliza sintina ka haris fatin. Maibe hanesan esplika ona iha leten, katak UNAME iha inisiativa atu eduka ita nia vendedores sira inklui ema hotu ne’ebe hala’o atividades iha area merkadu foun Taibessi, nune’e bele iha responsabilidade ba iha uzus de fasilidades públiku.

Tuir informasaun ne’ebe maka hakerek na’in rona husi prezidente UNAME, informa katak kaixa (box) ne’ebe UNAME tau iha kada sintina ka haris fatin ne’e hanesan dalan ida “tuku” konciensia vendedores no vizitantes sira atu bele hamutuk kuidadu fasilidades públiku ne’ebe nota bene harii no konstrui husi osan povu nian rasik. La iha obrigasaun katak, pesoal ne’ebe ba uza sintina ka haris fatin tenke selu US $ 0.25 – US $ 0.50. Ema idak-idak bele selu tuir sira nia konciensia rasik, i iha realidade balun mos la selu bainhira uza sintina no haris fatin. Ba ida ne’e, la iha sansaun ida ne’ebe fó ba sira.
G.    Konkluzaun
Maluk le’e na’in sira, konstrusaun merkadu foun Taibessi harii no konstrui iha situasaun ida urjensia ne’ebe maka dada entidades hotu nia hanoin di’ak, kolabarasaun no kontribuisaun hodi hatu’ur sidade Dili, nu’udar kapital nasaun sai sidade ida ne’ebe mos, furak no organizadu.
Servisu maka’as ne’ebe maka Ekipa Interministerial halo, ne’ebe hetan mos apoiu maksimu husi autoridade local sira (Administrador Sub-Distrito Vera Cruz no Na’in Feto, chefe do suco Lahane Oriental no nia Chefe Aldea sira), inklui Konsellu Veteranus Distrito Dili no kolabarasaun ne’ebe di’ak tebes husi vendedores sira hotu, ikus prosesu mudansa vendedores husi “Merkadu” Hali Laran no fatin seluk ba merkadu foun Taibessi la’o di’ak no susesu.
Maske nune’e, Ekipa Interministerial mos konsiente katak kondisaun mínimu ne’ebe prepara ona hodi dignifika vendedores sira, seidauk bele satisfas vendedores hotu. Foin vendedores 862 maka hetan fatin fa’an no sei iha mais ou menus rihun rua resin maka seidauk hetan fatin. Ba kestoens ida ne’e, Ekipa Interministerial sei kontinua nia servisu ba konstrusaun merkadu faze da-rua nian. Vendedores hirak iha merkadu foun Taibessi ne’e mos fahe ba fokus grup 8 hanesan;
·         Restaurante/Warung ema 20,
·         Faan Roupa foun ema 181,
·         Faan obralan (ob) 244,
·         Faan iha kios 125 no
·         Produtu local iha 292.

Atu bele eleva liu tan atividades negosiu vendedores sira nian iha merkadu foun Taibessi, nune’e, governo liu husi MCIA ne’ebe reprezenta husi Vice-Ministro Abel Ximenes “Dúdu” UNAME atu bele foti papel no responsabilidade ativu liu tan hodi hakbi’it, haburas no hametin atividades negosiu vendedores no emprezas mikro sira, liu husi dalan akompanhamentu, akonselliamentu, formasaun, kapasitasaun, treinamentu, sensibilizasaun no apoiu mikro kreditu ba vendedores sira.

Maluk le’e na’in sira, merkadu foun Taibessi, maske harii iha situasaun ida urjensia nia laran, maibe iha futuru bele sai modelu ba merkadu hotu iha Timor-Leste laran tomak. Tebes duni katak sei iha dezafius barak lós, tamba buat balun ne’ebe maka governo harii no konstrui ona seidauk satifas tuir ema barak nia espektativa. Maibe, buat importante liu maka ita hahu organiza, hodi buka hatu’ur merkadu tuir nia fungsaun lo-los.

Merkadu Taibessi bele sai hanesan ezemplu ida ne’ebe di’ak no bele sai modelu ba merkadu hotu iha Timor-Leste laran tomak. Ita hotu iha esperansa katak, merkadu Taibessi, loron ida sai duni central market ida ne’ebe la’os de’it ofereses produtus no necesidades bazikas oin-oin ba komunidade sira, maibe bele sai mos hanesan sentru ba familia no trabalhadores sira hotu atu pasa tempu hodi husik kolen servisu nian.

Ikus liu, molok atu taka artigu ida ne’e, hakerek na’in konvida entidades hotu atu hamosu perspektiva foun, muda mind set ne’ebe durante ne’ebe merkadu tradisional sira hanesan fatin ida kumuh ba merkadu ida ne’ebe mos, saudavel no higyeniku. Governo mesak sei la bele rezolve buat ida, presiza kontribuisaun husi entidades hotu; seitor privadu, NGO’s, Parlamento Nacional, asosiasaun emprezarial sira, akademiku/intelektual, igreja, no liu-liu vendedores sira. Bainhira ita hotu hamutuk, ita iha esperansa katak hanoin negativu sira ne’ebe maka durante ne’e “belit” ba iha merkadu tradisional, nei-neik maibe bei-beik sei lakon no mosu fali merkadu tradisional modernu no produtivu. Ita hotu hein katak loron ida sei mosu emprezarius bo’ot sira Timor-Leste nian husi merkadu foun Taibessi. Obrigado


NB. Artigu ida ne’e la reprezenta Instituisaun no organizasaun ruma, maibe bazeia ba opiniaun privadu no konhesementu ne’ebe maka HAKEREK NA’IN iha.